Įtraukus sportas keičia vaikų su negalia kasdienybę

2025 m. sausį pradėjusi veikti vaikų su negalia sporto grupė per pirmuosius veiklos metus tapo reikšminga erdve vaikų fizinei, socialinei ir emocinei raidai. Į fizinio aktyvumo užsiėmimus, grįstus įtraukties principais, buvo įtraukti 7–13 metų vaikai, turintys įvairių negalių – nuo autizmo spektro sutrikimų iki fizinės ar intelekto negalios.

Sporto grupėje vykdomos pilateso ir jogos mankštos, pratimai su gimnastikos kamuoliais, bočia, estafetės, judrieji žaidimai, veiklos gamtoje ir užsiėmimai baseine. Treniruotės organizuojamos individualiai arba mažose grupėse, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Per metus veiklose dalyvavo 10 vaikų, šiuo metu aktyviai sportuoja 9, o susidomėjimas programa nuolat auga.

Metų trukmės stebėsena ir nuolatinis bendravimas su šeimomis atskleidė reikšmingus teigiamus pokyčius. Tėvai pastebėjo pagerėjusią vaikų savireguliaciją, dėmesio sutelkimą, fizinį pajėgumą bei didesnį pasitikėjimą savimi. Neigiamas „negaliu“ požiūris palaipsniui keitėsi į „galiu“ ir „aš šaunuolis“, o sportas tapo svarbia vaikų patirties dalimi už mokyklos ribų.

Ypač akcentuojama socialinė sporto grupės reikšmė – vaikai mezgė draugystes, mokėsi bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Kai kuriems tai buvo pirmoji patirtis leidžiant laiką su bendraamžiais be tiesioginės tėvų priežiūros. Teigiami pokyčiai palietė ir šeimas – jos tapo aktyvesnės, drąsiau rinkosi sportines veiklas ir aktyvų laisvalaikį.

Sporto grupės patirtis patvirtino, kad įtrauktimi grįstas fizinis aktyvumas yra ne tik sportas, bet ir svarbi socialinės raidos bei lygių galimybių užtikrinimo priemonė. Tėvų ir specialistų nuomone, sporto programų prieinamumas vaikams su negalia turėtų būti suvokiamas ne kaip išimtis, o kaip kiekvieno vaiko teisė.

Sporto mokytoja Dovilė Laurinavičienė